Lietuvos krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina

2017m. kovo 23d.

imgJungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) automobiliais vežamų krovinių srautui per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Britų salas nuo Europos žemyno, turės mažesnę įtaką negu Rusijai įvestos ES sankcijos.

Tuo neabejoja eksportuojamų ir importuojamų krovinių iš Jungtinės Karalystės vežimo paslaugas teikiantis verslas. Tuo metu Lietuvos vežėjai teigia, kad po ES ir JK skyrybų iškils daug techninių klausimų, tačiau tikisi vežėjams palankių sprendimų.

Rytų Europa konkuruoja atlyginimais

Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje registruoti sunkvežimiai sudaro tik 12 proc. vilkikų eismo tarp ES žemyninės dalies ir JK. O krovinių vežimo per Lamanšo sąsiaurį lyderė yra Lenkija. Krovinių vežimą į Jungtinę Karalystę kuruojantis bendrovės „Axis Transport“ transporto vadybininkas Donatas Tamošiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad išlaikyti lyderės pozicijas pietų kaimynei padeda gerokai mažesnės krovinių vežimo sąnaudos už konkurentus. Didžiąją dalį šių sąnaudų sudaro išlaidos degalams, draudimui ir atlyginimams, kurie tarp Rytų ir Vakarų Europos įmonių gali skirtis dešimteriopai.

Kaip neseniai rašė BBC, „Ikea“ baldų koncerno prekes į Vakarų Europą vežiojančio Rumunijos vairuotojo vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 477 eurus, o tą patį darbą atliekantis Danijos vairuotojas per mėnesį gali tikėtis 2200 eurų atlyginimo. ES nepriklausančios Moldovos vairuotojas per mėnesį gauna 150 eurų. Konkuruoti tokiomis sąlygomis sudėtinga, tačiau atlyginimus sulyginus daugelis Rytų Europos įmonių bankrutuotų.

ES iki šiol nepasisekė suvienodinti Rytų ir Vakarų Europos valstybėse registruotų įmonių samdomų darbuotojų atlyginimų, nors Europos Komisija ir spaudė ES nares, kad transporto įmonės, nepriklausomai nuo registracijos vietos, „garantuotų“ savo darbuotojams tos šalies, kurioje tam tikrą laiką praleidžia vilkiko vairuotojas, minimalų atlyginimą.

D. Tamošiūnas prognozuoja, kad po skyrybų su ES Jungtinė Karalystė galėtų suteikti prioritetą savoms įmonėms bent vidaus rinkoje, kurioje šiuo metu taip pat gausu užsienio vežėjų. „Tai gali reikšmingai pakeisti kitų šalių transportininkų veiklos sąlygas šioje šalyje, – spėjo pašnekovas. – Pavyzdžiui, britų mažieji vežėjai gali pasinaudoti įvestomis kvotomis ar kitais apribojimais ir atsikovoti prarastas pozicijas.“

Kita vertus, D. Tamošiūno nuomone, į bet kokius bandymus vienašališkai įvesti mokesčius ar apribojimus ES vežėjams Europos Sąjunga atsakytų adekvačiomis priemonėmis, todėl didesnio masto protekcionizmo tikėtis esą sunkoka. „Yra ženklų, kad abi šalys stengsis išlaikyti tai, kas yra dabar“, – sakė pašnekovas.

Krovinių kiekis auga

Eksporto ir importo prekių srauto ryškaus sumažėjimo ar vežimo kainų pokyčio po JK skyrybų su ES D. Tamošiūnas taip pat neprognozuoja. Juolab kad automobilių keliais vežamų krovinių srautas pastaruoju metu didėja. Palyginkime: „Axis Transport“ krovinių kiekis į JK per metus padidėjo 40 procentų. 2015 metais įmonė vykdė 2385, 2016 metais – 3371 krovinių vežimo į JK užsakymų.

„Axis Transport“ priklauso Lietuvos įmonių grupei „Axis Group“, teikiančiai tarptautinių ir vietinių perkraustymų, stambių ir smulkių krovinių vežimo nuo durų iki durų žemės transportu Europoje ir į NVS šalis paslaugas. Grupės įmonės veža automobilius ir ypač skubius krovinius Europoje. Būna tokių krovos ir vežimo užsakymų, kai bendrovė perkrausto šeimas ar įmones su visu turtu kur nors į Angliją ar Škotiją ir sugrįžtančius į Lietuvą. Tokių paslaugų poreikis nemažėja.

Statistikos departamento duomenimis, krovinių į Jungtinę Karalystę Lietuvoje 2016 metais, palyginti su 2015 metais, Lietuvoje pakrauta ir iškrauta 13 ,2 proc. daugiau. Iš Lietuvos į JK gamintojai daugiausia eksportuoja medienos gaminius, baldus, pramonės bei žemės ūkio techniką, statybines medžiagas, maistą, žaliavas perdirbimui. Į Lietuvą iš JK taip pat važiuoja daug prekių – nuo transporto priemonių iki chemijos žaliavų ir maisto.

Pasak D. Tamošiūno, eksportuojamų į JK prekių kiekis ir toliau stabiliai augs. „Lietuviškų prekių pasiūla bei paklausa Jungtinėje Karalystėje taip pat auga“, – tikino jis. Kelių transportas krovinių vežimui išlieka konkurencingas, nes plukdant konteinerius laivais kelionė į JK užtrunka kone dvigubai ilgiau, o gabenimas lėktuvu, nors greitesnis, yra gerokai brangesnis.

Verslas pokyčiams atsparus

D. Tamošiūno nuomone, „Brexit“ krovinių srautui į JK darys gerokai mažesnę įtaką nei Rusijai įvestos sankcijos. Neoficialiais skaičiavimais, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o ES įvedė sankcijas Rusijai, Lenkija iš Rytų perkėlė į ES rinką apie 100 tūkst. vilkikų, Lietuva – apie 20 tūkst. vilkikų. Tai iš karto sukėlė ryškius krovinių vežimo vilkikais kainų pokyčius.

Po tokių perkėlimų Europoje iš karto pradėjo trūkti krovinių, jų vežimo kainos krito. Vežėjų nuostolius padeda kompensuoti eksporto ir importo prekių srautų derinimas. Antai įvedus sankcijas gerokai pabrango prekių išvežimas į Angliją, o importas atpigo. „Dabar beveik dvigubai brangiau nuvežti krovinį į Angliją, nei tokį patį krovinį iš Anglijos parvežti“, – teigė pašnekovas. Jo manymu, kainų pokyčių galima laukti nebent iš dalies arba visai panaikinus į Rusiją eksportuojamų prekių sankcijas ir atsinaujinus stabiliam prekių srautui Rusijos kryptimi.

„Nuo sankcijų įvedimo krovinių vežimas į Angliją vidutiniškai pabrango 30–40 procentų. Šiek tiek mažesniu mastu krito vežimo kaina iš Anglijos į Lietuvą“, – skaičiavo D. Tamošiūnas. Jis neatmetė varianto, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo iš ES gali su Rusija sudaryti dvišales sutartis, leidžiančias didinti prekių srautą tarp dviejų šalių.

Tuo metu vežėjų paslaugų kaina dėl būsimų muitų ar kitų apribojimų, pasak D. Tamošiūno, neturėtų didėti, nes šias kainas nustato rinkos dalyvių, šiuo atveju vežėjų, kiekis, o vežėjų skaičius, tikėtina, per artimiausius metus labai nekis.

Pasienio užkardos mažai tikėtinos

„Papildomų laiko sąnaudų vežant irgi neturėtų atsirasti, šiuolaikiniai inovatyvūs muitinių sprendimai leis tvarkyti formalumus“, – sakė pašnekovas.

Gali būti, kad išliks atsitiktinė patikra, taikoma šiuo metu. D. Tamošiūnas pasakojo, jog ir dabar, vilkikui išvykstant iš JK, muitininkai sumano patikrinti atsitiktinai pasirinktą krovinį ir perspėja, kad patikra bus atliekama kuriame nors uosto poste. „Tie postai veikia, jų net nereikės kurti. Bet anglai žada, kad itin gerai išplėtos šiuolaikišką muitinių patikros sistemą ir kad nebus jokių trukdžių. Jie ir patys nenori nei apsikrauti nereikalingu darbu, nei skriausti savų gamintojų, nes pasienyje stringant tiekimui nukentės britų gamintojai“, – kalbėjo D. Tamošiūnas.

Kita vertus, net jeigu ir bus pokyčių, laiko prie jų prisitaikyti – į marias. Šį pavasarį prasidėjus JK ir ES deryboms dėl pasitraukimo sutarties JK galėtų pasitraukti tik pasiekus bendrą sutarimą per dvejus metus. ES sutartyje yra numatyta galimybė pratęsti derybų laikotarpį dar penkerius metus. „Laiko prisitaikyti tikrai užteks. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad tokia šalis kaip Jungtinė Karalystė sukurs tvarką, kuri bus patogi visiems vežėjams, jaudintis dėl to nereikėtų. Bent jau mūsų įmonė dirba ramiai: puikiai dirbame su ES nepriklausančiomis šalimis: Norvegija, Šveicarija, Rusija, Kinija. Kodėl neturėtume prisitaikyti prie naujų santykių su Jungtine Karalyste“, – kalbėjo „Axis Transport“ vadybininkas.

Daug techninių klausimų

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, kad dar anksti ką nors prognozuoti. „Bet akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės atsiskyrimas kelia daugybę klausimų: sienų patikra, vežimo leidimai, krovinių deklaravimas. Visai tai kažkokiu būdu turės būti išspręsta“, – „Lietuvos žinioms“ teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Jis tikisi, kad šiuos klausimus su Jungtine Karalyste spręs Europos Sąjunga ir visos šalys narės turės palankias sąlygas. „Aktualus bus ir sienų kirtimo laikas. Jei būtų sudaryti panašūs susitarimai kaip tarp ES ir Šveicarijos ar Norvegijos, tuomet tai būtų palanku transporto sektoriui“, – svarstė „Linavos“ prezidentas.

Tačiau jis pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė, esant poreikiui, galėtų sustiprinti sienų kontrolę, vykdyti griežtesnę patikrą ir pan. Tuomet atsirastų naujų reikalavimų tikimybė. „Vykstantys procesai gali paveikti ir svaro kursą. Tai gali daryti įtaką prekybai su šia šalimi“, – sakė E. Mikėnas.