Kalba, kad Rusija atsigauna, bet užsidirbti – dukart sunkiau

2017m. kovo 16d.

imgAnot Tomo Degučio, „Axis Transport“ bendraturčio, jeigu išties augtų krovinių kiekis į Rusiją, turėtų augti ir krovinių vežimo kainos, – dabar to nėra. Vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.

Vežėjai atsargiai užsimena, kad vėl auga krovinių į Rusiją kiekis. Skeptikai tikslina, kad užsidirbti galima tiek, kiek prieš porą metų iki prasidedant krizei šioje šalyje, bet pastangų reikia dukart daugiau.

Arūnas Bertašius, logistikos UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius, tikina, kad Rusijos rinka atsigavimo ženklų rodė dar praėjusiais metais. Pernai šios bendrovės paslaugų dalis, tenkanti Rusijai, augo 24%.

„Tiesa, čia kalbame tik apie į Rusiją importuojamų krovinių srautą. Be to, reikia pridurti, maržos į ankstesnį lygį negrįžo, tik krovinių kiekis“, – aiškina p. Bertašius.

Kroviniai, pasak pašnekovo, nepasikeitė – į Rusiją keliauja tos pačios prekės, kokių rusai pageidavo ir iki 2014 m. įvykusio apsikeitimo įvairiomis sankcijomis ir po to prasidėjusios krizės.

„Vežame tą, ką vežėme. Ži­noma, kalbu ne apie draudžiamus produktus. Ir svyravimų šiandien dar nėra. Tiesa, klausimas, ar jų nebus“, – gūžteli pečiais bendrovės „Rhenus Svoris“ vadovas.

Nerimas dėl leidimų

Apie tai, kad krovinių į Rusiją yra, kalba ir Mečislavas Atroškevičius, transporto UAB „Mečys“ direktorius. Anot jo, jau praėjusių metų rudenį rinkoje buvo justi pagyvėjimas.

Tiesa, pasak jo, norui išnaudoti šalies kaimynės rinkos pagyvėjimą savo reikmėms koją gali pakišti Lietuvos ir Rusijos apsikeitimas leidimais vežti krovinius, įvykęs praėjusiais metais, kai Lietuva Rusijai suteikė papildomus 25.000 leidimų, o sau daugiau trišalių, kurių esą labiausiai reikia, neišsiderėjo.

„Metų pabaigoje jautėme, kad ir krovinių yra, ir kainos auga, bet apsikeitus leidimais viskas nurimo. Mes dalį savo krovinių tiesiog atidavėme rusų vežėjams“, – tikina p. Atroškevičius. Tiesa, jis teigia, kad kroviniai, keliaujantys į Rusiją, nėra vien Lietuvos įmo­nių gaminiai. Anot p. Atroš­kevičiaus, vien iš lietuviškų krovinių vežėjai neišgyventų.

„Aišku, tai nėra blogai. Jeigu Vokietijos, Nyderlandų vežėjai nevažiuoja į Rusiją, o renkasi lietuvių įmones, kurios išmano šią rinką ir tvarkosi joje, tai viskas gerai“, – įsitikinęs pašnekovas.

Ypatingų krovinių pokyčių, tikina p. Atroškevičius, nėra, vežama tai, kas buvo vežama ir prieš porą metų – vartojimo prekės, kurių Rusija negamina šalies viduje.

Kainos neauga

Kitokios nuomonės Tomas De­gutis, „Axis Transport“ įmo­nių grupės bendraturtis. Pasak jo, dabartinio pagyvėjimo priežastis – artėjančios Velykos ir kitos šventės.

„Dirbame nuosekliai su Rusija: tiek iki krizės, tiek dabar, nuolat siunčiame tą patį skaičių mašinų. Tačiau krovinių kiekio didėjimo nematome – nebent galėtume kalbėti apie sezoniškumą, nes pavasarį visuomet yra pagyvėjimas“, – sako pašnekovas. Anot jo, teigti, kad Rusijos rinka atsigauna, dar anksti, tačiau tiesa, kad tiek muitinės terminaluose, tiek rinkoje krovinių, skirtų šiam regionui, dabar daugiau. Anot p. Degučio, tendencija atvirkščia: kroviniai, keliaujantys į Rusiją, smulkesni, rusų verslininkai užsisako prekių mažesniais kiekiais. Tiesa, atsiranda ne tik importo poreikis, bet ir užklausų dėl eksporto.

„Vadinasi, bando gaminti ir daugiau eksportuoti. Posakis, kad rusams krizė ir atpigusi valiuta išeis į naudą, gali pasiteisinti ilgalaikėje perspektyvoje“, – mąsto pašnekovas.

Ponas Degutis pabrėžia, kad „Axis Transport“ krovinių, vežamų į Rusiją, kiekis nepakito, nepasikeitė ir poreikiai: importuojami įrenginiai, gamybai reikalingi produktai ir pan. Visgi darbo, norint pasiekti tą patį rezultatą kaip iki krizės, tenka įdėti dukart daugiau.

„Geriausiai poreikio augimą rodo kainų augimas. Jeigu krovinių kiekis būtų padidėjęs, turėtų išaugti ir kainos. Bet mes to nejaučiame“, – pabrėžia p. Degutis.

Skaičiai dviprasmiški

Išaugusio transporto į Ru­siją skaičiaus nefiksuoja ir Muitinės departamentas. Iš jų pateiktos statistikos matyti, kad iki Rusijos krizės, 2014 m. sausį–vasarį, į šią šalį per Lietuvos sieną važiavo 14.680 krovininių automobilių. Prasidėjus krizei, šis skaičius susitraukė iki 9.334 automobilių per patį pati laikotarpį. Šiemet sausį–vasarį matyti šuolis į viršų – 11.014 automobilių, tačiau iki 2014 m. rezultatų dar nemažai trūksta.

Ypatingų šuolių ar pokyčių nematyti ir iš Lietuvos eksporto į Rusiją statistikos. Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja šių metų sausį išaugusį pieno, pieno produktų, kiaušinių eksportą į Rusiją. Eksportuotojų produktų vertė šiemet sausį – 38.600 Eur, 2016 m. sausį šios rūšies produktų eksporto nefiksuota.


Plačiau: http://vz.lt/transportas-logistika/2017/03/16/kalba-kad-rusija-atsigauna-bet-uzsidirbti--dukart-sunkiau#ixzz4fzXmUFSu