Kaip nustatyti parduodamo verslo vertę

2017m. sausio 21d.

imgTomas Degutis, „Axis Transport“ įmonių grupės bendraturtis: „Išsamesnę informaciją pardavėjas privalo susirinkti pats, nes antraip tikimybė permokėti už įsigyjamą įmonę yra didelė.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Verslas ne tik uždirba pelno, bet ir pats gali tapti pelninga preke. Nors šalyje įmonės parduodamos bei perkamos vis aktyviau, tačiau dažnai bendrovės vertę yra sudėtinga apskaičiuoti. Ypač pardavėjams, kurie kainą išpučia įtraukdami ir emocijas.

Jei valdant verslą skaičiuojami tik elementariausi rodikliai – apyvarta, pelnas, pelningumas, – tikrosios verslo vertės galima ir nesuvokti. Dar daugiau – neretai parduodant verslą visas dėmesys sutelkiamas tik į apyvartą, o tai didžiulė klaida. Priežastis, mūsų šalyje dar per mažai sukaupta patirties, kaip apskaičiuoti įmonės vertę. O tam įtakos turi ir skirtingas verslininkų požiūris į jų sukurtas įmones.

„Kai verslo istorija skaičiuojama vos pora dešimčių metų, kaip mūsų šalyje, į bendroves neretai žvelgiama tik kaip į susikurtą darbo vietą, pernelyg nesvarstant, kokia yra konkretaus verslo vertė. Vieni savininkai linkę pabrėžti, kad bendrovė yra jų pragyvenimo šaltinis, darbovietė. Toks požiūris diktuoja vienokius sprendimus. Kiti savininkai linkę susitelkti į investicinius aspektus ir verslą suvokia ne kaip kasdienės duonos davėją, o kaip savarankišką turtinį vienetą, kuris turi tam tikrą vertę. Toks požiūris diktuoja kitokius sprendimus“, – VŽ yra sakęs Anatolijus Kisielis, kredito biuro „Creditinfo“ teisininkas.

Reikalavimai mažesni

Pasak jo, jeigu savininkas į turimą įmonę žvelgia labiau kaip į darbo vietą, maitinimosi šaltinį, paprastai tai reiškia mažesnes ambicijas. Kitaip sakant, verslui keliami mažesni reikalavimai, palyginti su tais, kuriuos keltų akcininkas, susitelkiantis į investicinę grąžą.

„Sukurti bet kokį verslą kainuoja. Jei manau, kad štai, įkūriau bendrovę, susikūriau darbo vietą, dar ir šeimos nariai čia pat triūsia ir visiems gerai, labai lengva atsidurti tokioje situacijoje, kai nepastebėsi, kad įdėti pinigai duoda mažesnę grąžą, palyginti su grąža, kurią gautumėte investavęs tuos pačius pinigus į kokį nors fondą. Tik antru atveju dirbti nereikėtų nuo ryto iki vakaro, o gal ir per naktis“, – pavyzdį pateikia p. Kisielis.

Kaip to išvengti? Skaičiuoti įvairius verslo parametrus ir juos lyginti su sektoriaus parametrais.

„Visą mūsų verslo istoriją galima apžvelgti per tai, kokius rodiklius verslas skaičiuoja. Vos pradėjus aktyviau kurtis bendrovėms šalyje, daugiausia buvo skaičiuota apyvarta. Kai reikėdavo nusakyti kitų metų siekius, dažniausiai jie skambėdavo taip: parduosime daugiau nei šiemet. Vėliau imta skaičiuoti apyvartumą, pelningumą. Tačiau kuo brandesnis verslas, tuo svarbiau darosi suprasti priežastinius ryšius tarp įvairių rodiklių ir rinkos, kurioje dirba bendrovė. Tada atsiranda produktų portfelio, tikslinių klientų, jų rizikingumo, vertės matavimas“, – vardija p. Kisielis.

Taigi tik tiksliai suskaičiavus konkrečius rodiklius ir suvokus jų reikšmę galima priimti sprendimus, kurie pasuks verslą daugiausia vertės akcininkams kuriančia linkme: juk valdyti įmanoma tik tuos procesus, kuriuos mes matuojame.

Deja, pasak p. Kisielio, daugelyje įmonių bent kiek gilesni rodikliai nėra skaičiuojami, pasikliaujama nuomone, spėjimu ir karčia patirtimi.

„Versle galima ir būtina naudoti visą paletę rodiklių, kurie padeda kasdienėje veikloje. Mūsų nuomone, labai svarbus yra bendrovės kaip turtinio vieneto vertės matavimas. Tai reiškia, kad suskaičiuojama pačios įmonės vertė ir šis skaičius parodo, kiek verslas savininkui yra vertingas, kokia yra savininko ar savininkų į verslą įdėtų pinigų grąža“, – aiškina p. Kisielis.

Šį klausimą, anot jo, verslo savininkai sau užduoda retai.

Kalba skaičiai

Nesvarbu, kokia yra prekė, bet dažniausiai pirkėjo ir pardavėjo požiūriai gerokai išsiskiria: vienam atrodo, kad perka per brangiai, kitam – kad parduoda per pigiai. Tai galioja ir kalbant apie įmonės pardavimą.

„Paprastai akcininkai, ypač tie, kurie įmonę įkūrė, parduodami kainą gerokai išpučia, nes į ją įtraukia ir emocijas: juk jie verslą augino nuo mažumės, tad šis yra brangus lyg kūdikis. Tačiau versle reikia kalbėti tik skaičių kalba“, – aiškina Tomas Degutis, „Axis Transport“ įmonių grupės bendraturtis. Verslininkas yra pardavęs dviejų įmonių akcijas užsienio investuotojams ir įsigijęs 3 bendroves, tad praktikos perkant ir parduodant įmones turi.

Pirkdamas įmonę jis pirmiausiai analizuoja apyvartą, pelną, žiūri, kaip šie rodikliai metai iš metų svyruoja. Ne paskutinėje vietoje yra ir laikotarpis, kiek bendrovė veikia, kiek darbuotojų čia dirba, kokia jų kvalifikacija, ar didelė kaita. Ypač svarbu, ar įmonė turi skolų, kokie jos finansiniai įsipareigojimai. Ir, žinoma, atsiliepimai rinkoje, rekomendacijos.

„Tikrinamės ir įmonių kredito istoriją, bet tai – tik pati pirminė informacija. Jei matome, kad bendrovė turi daug skolų, nuolat dalyvauja teismuose, joje dažnai keičiasi žmonės, tai rimtas signalas, kad į tą lauką verčiau apskritai nesileisti. Tačiau išsamesnę informaciją pardavėjas privalo susirinkti pats, nes antraip tikimybė permokėti už įsigyjamą įmonę yra didelė“, – nurodo p. Degutis.


Plačiau: http://vz.lt/verslo-valdymas/2017/01/21/kaip-nustatyti-parduodamo-verslo-verte#ixzz4fzVVbWuS